+370-670-59669 info@naprotechnologija.lt

Šiais laikais, kai turime visą galybę priemonių planuojant šeimą, pasirinkti nėra lengva. Reikia atsakyti sau į ne vieną klausimą apie poreikį, galimybes, efektyvumą, priimtiniausią būdą, pagaliau netgi truputį pasiskaičiuoti finansus. Mitų, susijusių su visomis priemonėmis, yra tikrai daug. Tačiau šiandien vadovaujamės mokslu pagrįsta medicina, šiuolaikiniais tyrimais ir norisi kuo objektyvesnės informacijos, kad būtumėme visapusiškai ir teisingai informuoti.

Kalbant apie natūralius šeimos planavimo (toliau NŠP) būdus, reikia paminėti, kad jų yra ne vienas. Skirtingi metodai yra paremti skirtingų vaisingumo biologinių žymenų stebėjimu bei skirtingomis taisyklėmis. Dažniausia mus pasiekianti informacija, kad šie metodai nėra efektyvūs, o tiksliau jų efektyvumas panašus į vyriškų prezervatyvų, nutraukto lytinio akto, didesnis nei spermicidų,  bet, be abejo, mažesnis nei sudėtinių kontraceptinių priemonių ar spiralių. Kalbant skaičiais – tik 76 proc. (kas reiškia, kad  24 iš 100 moterų neplanuotai pastoja per metus). Iš kur atsirado šis skaičius? Ir ar tai tiesa?

Kalbant apie efektyvumą, svarbu suprasti dvi skirtingas sąvokas – metodo efektyvumas, toliau ME, (perfect use, correct use or method effectiveness) ir vartojimo efektyvumas, toliau VE, (actual use, or typical use effectiveness). ME atspindi neplanuotų nėštumų skaičių, kai laikomasi visų metodo taisyklių ir nėra padaroma jokių žmogiškųjų klaidų. Todėl šis rodiklis dar vadinamas teoriniu efektyvumu. VE atspindi neplanuotų nėštumų skaičių, atsirandantį dėl įvairų klaidų, padaromų naudojant vieną ar kitą metodą ar kai vartotojas pažeidžia kažkurias metodo taisykles.

Dar visai neseniai, ligų kontrolės ir prevencijos centrų (Centers for Disease Control and Prevention (CDC))1 duomenimis  NŠP (arba vaisingumo pažinimu besiremiančių metodų, toliau VPM) VE buvo įvardinamas 24 proc. Deja, šis rodiklis klaidinantis ir ilgą laiką nebuvo koreguojamas. Svarbu suprasti, iš kur atsirado šis skaičius. Pasak docentės ir gydytojos Marguerite Duane, duomenys gauti iš retrospektyvinio tyrimo, kuriame naudota netinkama metodika, remtasi pacientų prisiminimais ir net 86 proc. respondentų naudojo tik kalendorinį metodą, kuris šiai dienai laikomas pasenusiu metodu. Tai paaiškina, kodėl toks didelis neplanuotų nėštumų skaičius kalbant apie VPM. Tačiau pažvelgus į konkrečius VPM metodus VE yra ženkliai didesnis ir nenusileidžia kitoms šeimos planavimo priemonėms.

Pats kalendorinis metodas (ritmo metodas) atsirado 1930m ir ženkliai pakito per visą laikotarpį iki šių dienų. Seniau ovuliacijos laikas buvo paskaičiuojamas pagal buvusio trumpiausio ir ilgiausio ciklo trukmes per pastaruosius praėjusius 6-12 mėnesių. Nėra atlikta jokių šiuolaikinius mokslo kriterijus atitinkančių tyrimų su šiuo metodu jo efektyvumui įvertinti. 2002m buvo pristatytas standartinių dienų metodas2. Jis skirtas moterims, kurių ciklai varijuoja nuo 26 iki 32 dienų. Pagal šį metodą numatoma, kad moteris vaisinga 8-19 ciklo dienomis. Šio metodo efektyvumas: ME 4,75 proc., VE 11,96 proc. Tačiau šie abu metodai remiasi paprastu apskaičiavimu, o ne vaisingų žymenų stebėjimu. Būtent vaisingumo pažinimo metodai yra ne tik efektyvesni planuojant šeimą, bet ir suteikia daugiau informacijos apie moters sveikatą. Stebint vaisingumą gali būti vertinami hormonai (rytiniame šlapime), bazinė kūno temperatūra (matuojama ryte, neatsikėlus iš lovos), gimdos kaklelio gleivės atskirai arba įvairios šių žymenų kombinacijos.

Dviejų dienų metode3 moteris klausia savęs, ar pastebėjo kokių nors gimdos kaklelio gleivių šiandien ar vakar. Jei nors vienas atsakymas “taip”, ji laiko save galimai vaisinga. Jei abu atsakymai “ne” – nevaisinga. Šio metodo ME 4 proc., VE 14 proc. Nors metodas atrodo paprastas (toks ir yra), visada geriausia jo mokytis su tam paruoštu mokytoju.

Simptoterminio metodo4 vartotojos vertina bazinę kūno temperatūrą bei gimdos kaklelio gleivių pokyčius. ME 0,4 proc., VE 1,8 proc.

Bilingso ovuliacinio metodo5 metu stebimos gimdos kaklelio gleivės ir pagal jas nustatomas vaisingas langas. Šis metodas sėkmingai taikomas ir neišsivysčiusiose pasaulio šalyse. ME 1 proc. VE 10 proc.

Kreitono modelis6,7 – standartizuotas gimdos kaklelio gleivių stebėjimo metodas. ME 0,5 proc. VE 4%.

Marketės modelis8 – naudojamas prietaisas, kuris vertina šlapime liuteinizuojantį hormoną bei estrogeną. ME 0,1 proc. VE 7 proc.

Taigi kaip matome VE varijuoja nuo 1,8 iki 14 proc.

Naujausiose VPM apžvalgose9,10 galima dar kartą įsitikinti šių metodų efektyvumu. Pirmoje apžvalgoje įtraukti publikuoti straipsniai nuo 1980 iki 2011m. Antroje apžvalgoje įtraukti publikuoti tyrimai nuo 1930m. (kas galėtų paaiškinti, kodėl VPM efektyvumas šioje studijoje yra mažesnis, nes VPM metodai gerokai patobulėjo per beveik 100 pastarųjų metų). Abiejose apžvalgose taikyti griežti įtraukimo kokybės kriterijai. Apžvelgiant žemiau esančioje lentelėje efektyvumo rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį ir į įtrauktas į tyrimus populiacijas, jų išsilavinimą, apmokymą ir tolimesnį sekimą.

efektyvumas

Didžiulis džiaugsmas, kad 2017m. susivieniję entuziastai – vaisingumo pažinimo mokytojai, specialistai, įvairių sričių medikai – paruošė peticiją dėl VPM efektyvumo. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) iki šiol teigė, kad vaisingumo pažinimo metodų vartojimo efektyvumas tėra 76%. Šis skaičius išties gąsdino daugelį porų, o gydytojai lengvai įvardindavo, kad VPM yra neefektyvi šeimos planavimo priemonė. CDC 2019m. gegužės mėnesį paskelbė atnaujintus duomenis įvardindami, kad vaisingumo pažinimo metodų VE yra 2-23% priklausomai nuo naudojamo metodo. Ši žinia yra didžiulis perversmas šeimos planavimo metodų industrijoje.

Kas dar įtakoja efektyvumą?

Taikant VPM, motyvacija yra labai svarbi. Geriausias pavyzdys yra Kinijoje atliktas tyrimas10, kur dar 1996 – 1997m. buvo lygintas Bilingso metodo efektyvumas su intrauterininės varinės spiralės efektyvumu. Pirmoje grupėje buvo 992 moterys, antroje – 662. Viso stebėta virš 16 tūkst. ciklų. Ir įdomiausia, kad pirmoje grupėje neplanuotai pastojo penkios moterys (paskaičiuotas VE 0,5 proc.), o antroje – 12 neplanuotų nėštumų (VE 2 proc.). Manoma, kad tokius rodiklius galėjo įtakoti „vieno vaiko“ politika Kinijoje, kuri šeimas motyvuoja laikytis visų taisyklių, kad nepažeisti galiojusio įstatymo.

Metodo mokymasis kartu su tam paruoštu mokytoju yra taip pat be galo svarbus. Juk nesimokome vairuoti automobilio iš knygos ar interneto – tam reikia instruktoriaus. Ta situacija yra analogiška ir mokantis VPM. Kitavertus su VPM, kaip ir su žindymu. Nors abu yra natūralūs, ekologiški, be šalutinių poveikių ir ekonimiški, bet tai nereiškia, kad pasirinkti keliai yra itin lengvi. Kartu su savo kompetencija mokytojas gali pasiūlyti ir taip svarbų palaikymą porai šiame kelyje.

Ne mažiau svarbu paminėti, kad abiejų sutuoktinių įsitraukimas, taikant vieną iš VPM, turi įtakos ne tik tarpusavio santykiams, bet ir efektyvumui.

Galiausiai svarbu taip pat prisiminti, kad nereikia maišyti ar naudoti kelių VPM vienu metu. Gali būti, kad keičiantis gyvenimo aplinkybėms, kils noras keisti metodus ir tai normalu. Tačiau to nedarykite viename cikle ar drauge, nes yra skirtingos VPM taisyklės.

Straipsnio autorė: gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Esmantienė

Šaltiniai:

  1. https://www.cdc.gov/reproductivehealth/contraception/unintendedpregnancy/pdf/Contraceptive_methods_508.pdf
  2. https://apps.who.int/iris/handle/10665/75187
  3. https://www.k4health.org/toolkits/twoday/essential-knowledge
  4. https://www.factsaboutfertility.org/wp-content/uploads/2014/09/SymptoThermalPEH.pdf
  5. https://www.woombinternational.org/
  6. http://www.creightonmodel.com/
  7. http://www.naprotechnologija.lt/kreitono-modelis/
  8. https://nfp.marquette.edu/nfp_quick_inst_monitor.php
  9. https://www.sympto.org/data/Fertility_awareness-based_methods_of_family_planning_2013.pdf
  10. http://nfpaware.com/2011/08/clinical-trials-iud-vs-billings-ovulation-method/?fbclid=IwAR1slMPkvIyo5UHIAYyp0WVF9HEZhqZHXhaVPBtOWAdaPg8dE68oa7gbeCo