+370-670-59669 info@naprotechnologija.lt

Vos tik pradėjau dirbti su poromis, kurios kažkuriame gyvenimo etape susiduria su vaisingumo iššūkiais ir pastojimo sunkumais, pradėjau svajoti apie savipagalbos grupę šioms poroms. Vienok ieškodama vilties, kad tą pačią patirtį išgyvenančių žmonių būryje kiekvienas ras sau reikiamą ramstį, o gal norėjau paguodos sau, kad va, turiu kur porą nukreipti, yra kompleksinė pagalba. Ačiū Dievui, jo vedimui – tokios grupės startavo ir Kaune ir Vilniuje.

Kaune savipagalbos grupę vedė psichologė Sigita Valevičienė. Sigita dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis:

Atrodo seniai seniai, vieną ramų žiemos trečiadienio vakarą, kai visas pasaulis laukė Šv. Kalėdų gimimo, susitikome arkivyskupijos šeimos centre – šeimos kurios keliauja NaPro keliu ir kantriai laukia mažylių. Tai buvo pirmasis iš numatytų 10ties susitikimų, kuriuose turėjome viltį palaikyti vieni kitus, išgirsti ir pastiprinti. Pradžioje buvo nejauku, nauja, tačiau kartu kėlė nuostabą, kad tokių žmonių yra daug, kad sunkumai, su kuriais susiduriame jungia ir vienija. Juokėmės ir verkėme. Buvo aišku, kad keliausime šią kelionę iki pavasario kartu, kad ir kokia ji bus duota.

O ji buvo pilna ir kupina patirčių, įžvalgų, pokyčių. Turėjome svečių – šeimą, kuri po ilgos kelionės susilaukė vaikelio, kuri atrado tikėjimą ir vienas kitą ir šią kelionę vadina didžiausia dovana; kunigą, kuris leido patirti prasmę ir Dievą dabartyje; vaikelį įsivaikinusią šeimą, kuri parodė tikrą, be rožinių iliuzijų ir kartu be baisių mitų, įsivaikinimą. Ačiū jiems visiems!

Man, kaip grupės vedančiąjai, buvo svarbu matyti, kaip prie mūsų grupės vis dažniau prisijungė tėčiai, kaip kalbos apie sunkius dalykus darosi ne tokios draskančios sielą. Ir labai žmogiškame lygmenyje ačiū visiems, už galimybę patirti, kad mes visi keliaujame šį gyvenimo kelią su iššūkiais, pamokomis ir dovanomis,  net jei tie uždaviniai yra skirtingi…mes visi esame pakeleiviai.

Pavasariui įsisiautėjus grupę uždarėme. Užpūtus mus visą kelionę lydėjusią žvakelę, surinkome tas mintis, frazes, kurias išsinešame iš grupės. Tad norisi kai kuriomis pasidalinti. Gal tai įkvėps, atlieps, sujudins:

Bendrystė, kurią aš čia patyriau man labai svarbi
Ši grupė man padėjo labiau pažinti vyrą, santykiai tapo tvirtesni
Man buvo svarbu pajausti, kad esu ne viena, kad tai nėra mano problema, kad tai didelė visuotinė problema, aš nesu raupsuota ir man dėl to neturi būti gėda
Išmokau garsiai tai ištarti be ašarų, ramiai
Įgavau daugiau tikėjimo, kad viskas bus gerai, kad gyvenimas nesustoja
Susipažinau su labai įdomiais panašaus likimo žmonėmis. Jaučiuosi priklausanti bendruomenei, o tai kuria saugumo jausmą.
Išmokau pasitikėti Dievu. Jo gerumu. Jo planas geriausias.
Kai išdrįstame perlipti per savo vidines sienas ir prakalbame, išsivaduojame iš savo kalėjimo.
Dievas keliauja ne tiesiais keliais.
Problemos pripažinimas sau, pripažinimas poroje yra jau judėjimas į priekį. Kaltinimų sau ir vienas kitam išgyvendinimas.
Susitaikiau su esatimi, dabarties momentu.
Ieškome, kaip galime tapti vaisingais kitaip savo gyvenime. Vaikai ne vienintelis žmogaus vaisingumo įrodymas.
Tai yra sunkus kelias porai, tačiau pilnas aukso krislų. Pasitelkus aukso ieškotojo žvilgsnį galima sukrauti nemenką lobį.
Viskas yra Dievo valioje. Jei bus skirta, tai bus skirta.
Mes jau esame apdovanoti – sutikę savo kelyje Viešpaties mums pasiųstų žmonių, kurių nebūtume sutikę, jei nebūtume šiame kelyje.
Kelias nėra bausmė. Tu pasieki tikslą tada, kai priartėji prie Viešpaties (o tikslas gali būti ne visai tai, ko tu norėjai ar tikėjaisi).
Atradimas, kad prasmė yra ne pats vaiko atsiradimas, o kelias į tai, puoselėjant santykius, pažįstant vienas kitą, atrandant kitus gyvenimo džiaugsmus, neužsiciklinimas.
Keisčiausias dalykas buvo tas, kad tokie šaunūs žmonės negali susilaukti vaikų….bet tada atėjo mintis, kad gal jie jau ir taip apdovanoti.
Nereikia aklai eit šiuo keliu dėl vaikų, pirmiausia sveikata, vienas kito pažinimas.
Šiuo keliu einančioms poroms padeda tikėjimas ir pasitikėjimas, kantrumas, atvirumas, ieškojimas priežasties ne tik kūne, bet ir sieloje; ėjimas ne tik link tikslo, bet ėjimas šalia; vienas kito palaikymas.

Vilniuje grupės dalyvius lydėjo psichologė psichoterapeutė Anna Vinkovskienė. Anna pastebi, kad dalyvavimas savipagalbos grupėje kiekvienam dalyviui praplečia jo paties problemos matymą, atveria naujus aspektus. Kai girdi kitų žmonių patirtį toje pačioje temoje, kurioje esi pats, pradedi labiau suprasti save, savo elgesį, savo lūkesčius, pasirinkimus. Girdėdamas apie kitų baimes, pasižiūri į savąsias, ir tampa šiek tiek drąsiau. Ir šiaip buvimas tarp bendraminčių ar bendražygių atneša daugiau drąsos, tikėjimo ir pasitikėjimo.

Grupėje žmonės dalinasi savo istorijomis, savo požiūriu į nevaisingumą ir pastojimo sunkumus, savo viltimis ir nusivylimais. Vilniuje grupės veiklą sudaro 8 susitikimai, kurių tikslas: padėti sau išbūti ir tvarkytis su nelengvais jausmais, kurie kyla dėl pastojimo sunkumų, gauti palaikymą bei paramą iš bendraminčių (t.y. tų žmonių, kurie eina panašiu keliu) bei gauti psichologinės informacijos (šiuolaikinės mokslinės psichologijos apžvalga), kuri galėtų palengvinti suvokimą apie save bei savo išgyvenimus.

Norisi pabrėžti, kad į savipagalbos grupę galima ateiti ir vienam (vienai), net jei partneris nenori, nedrįsta – yra prasmės ateiti ir vienam.

Savipagalbos grupė KAUNE

Grupę ves psichologai Dainius ir Kristina Ušackai.
Grupės susitikimai vyks kas antrą trečiadienį 18val. nuo balandžio 24d. iki birželio 19d., Papilio g. 5, Kaune.
Registracija: 8 647 11972 arba el. paštu: migle.baltuskaite@gmail.com
Rašykite savo vardą, pavardę, tel. nr ir el.pašto adresą

 

Savipagalbos grupė VILNIUJE

Pradžia balandžio 24 d. 18:30 val. 
Numatyti 8 teminiai susitikimai.
Grupę veda psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė gyvai pažįstanti nevaisingumo temą.
Būtina registracija tel.: 861209466, el.paštu: vinkovskiene@gmail.com